Šuniuko pirkėjo etiketas



Amerikietė Joanna Kimball, vokiečių dogų ir valų korgių kardiganų veisėja, surašė viską taip, kad maža galima pridurti. Dėkojame už vertimą levrečių veislynui „Kopos namai“.

Originalą galite rasti čia

Šia tema nusprendžiau parašyti matydama, kad pernelyg dažnai žmonės tiesiog nežino, kaip derėtų elgtis kreipiantis į veisėją šunelio. Taigi, jei kaip tik pribrendote savo svajonių šuniukui ir ruošiatės jo paieškoms – mano patarimai jums.

  1. NEIEŠKOKITE ŠUNIUKO. Viena dažniausių klaidų, kurias daro šuniuko pirkėjai, yra pareikšti: „Man reikia xxx veislės šuniuko rudens pradžioje“ ar kuriuo kitu konkrečiu metu. Tuomet jie pradeda dairytis vadų, gimsiančių, tarkime, apie rugpjūčio mėnesį.

NIEKO GERO.

Šuniukų vada nelygi vadai. Labiausiai dėl to, kad kiekvienas veisėjas turi savus kriterijus, ką veisti ir ko neveisti, ir kiekvienas laikosi tam tikrų ūgio, būdo, darbinių savybių ir kt. nuostatų priimdamas veisimo sprendimus. Veisėjo X „tobulas šuniukas“ gali labai skirtis nuo veisėjo Y „tobulo šuniuko“.

Neieškokite šuniuko. Ieškokite VEISĖJO. Asmeniškai susisiekite su tuo veisėju, kuriam, jūsų nuomone, svarbūs tie patys kriterijai, kaip ir jums – o tada laukite šuniuko būtent iš jo/jos. Gali būti, kad kaip tik tuo metu veisėjas turės šuniukų vadą, o gal neturės ir neplanuos jokių vadų artimiausiais mėnesiais. O gal net artimiausiais metais – tokiu atveju paprašykite rekomenduoti kitą veisėją, kuris vadovautųsi tais pačiais kriterijais, veistų panašius šuniukus ir panašiai sklandžiai bendrautų bei palaikytų savo išveistų šuniukų šeimininkus. Kaip ten bebūtų – pirmiausia pažinkite veisėją, o jau tada teiraukitės jo šuniuko.

  1. a)NUSITEIKITE, KAD TEKS LAUKTI. Tik labai retais atvejais laukti tenka mažiau nei porą mėnesių. Keturi-šeši mėnesiai laukimo yra absoliučiai įprastas ir normalus laiko tarpas. Aš kelis kartus laukiau metus; taip, net ir mes, veisėjai, neskiname šuniukų kaip žydinčių tulpių laukuose. Mums VISIEMS tenka laukti ir mus VISUS veisėjas įvertina prieš atiduodamas savo šuniuką.

2. TINKAMAI PRISISTATYKITE. Pirmasis el. laiškas turėtų būti bent poros pastraipų ilgio; pirmam pokalbiui telefonu skirkite bent valandą laiko. Užmezgę kontaktą, labai aiškiai iškomunikuokite tris dalykus: jūs esate pasirengę šuniukui, jūs esate pasirengę šios veislės šuniukui, ir jūs žinote, kuo šis veisėjas išsiskiria iš kitų – ir jums tai tinka ir patinka. Kruopščiai aprašykite, ką esate numatę šuniukui, būkite sąžiningi. Jei žinote, kad negalėsite metus laiko vaikščioti į dresūros pamokas – TAIP IR PASAKYKITE. Nesakykite: „Žinoma, dresūra mums bus labai svarbi, skirsime jai daug laiko“ – nes gausite šuniuką, kuris šešis kartus per dieną užkimš tualetą iš neturėjimo ką veikti vien dėl to, kad nesugebėjote jam skirti reikiamo dėmesio.

Tobulas pirmasis el. laiškas galėtų būti maždaug toks:

„Sveiki, aš esu X, rašau norėdamas pasiteirauti apie jūsų veisiamus šunis. Daug domėjausi (kažkokia) veisle ir manau, kad šie šunys man labiausiai tinkami (dėl šių keturių priežasčių). Žinau, kad šuniukas yra didelis įsipareigojimas, todėl esu pasiryžęs (pristatykite, kaip šunelis bus auginamas ir kaip tenkinsite jo poreikius). Kreipiuosi į jus, nes jūsų veislynas garsėja (kažkuo), o man tai yra labai svarbu, nes (nurodyti kažkokias tris jums svarbias savybes).

Tokio tipo laiškai paprastai sulaukia labai greito atsakymo. Atsidariusi laišką, kuriame parašyta tik „Girdėjau, turėsite šuniukų – po kiek?“ – jį akimirksniu siunčiu į šiukšlių dėžę.

2. a) Pasiteiraukite kainos arba pirmojo bendravimo pabaigoje (jeigu jaučiate, kad su veisėju užsimezgė teigiamas ryšys), arba kito bendravimo metu. Mandagiai paklauskite: „Norėčiau pasiteirauti, kokia yra (xxx) veislės kaina mūsų šalyje, ar yra kažkokia vidutinė kaina? Norėčiau būti tinkamai pasirengęs šioms išlaidoms.“ Paprastai veisėjas suteiks dvejopos naudingos informacijos: pasakys savo kainą ir regione esančių kainų vidurkį. Tad jei nuspręsite kreiptis šunelio kitur, žinosite, ko tikėtis. Jei antrasis veisėjas, į kurį kreipsitės, nurodys dvigubai didesnę kainą nei vidurkis, pamėginkite diskretiškai pasiteirauti, kodėl ji tokia aukšta. Sunkus nėštumas ir maža vada, daug pasiekę tėvai ar iš toli atgabentas reproduktorius – tai tik kelios priežastys, kodėl veisėjas gali prašyti už šunelius aukštesnės kainos, ir tai suprantama. Jei vada niekuo nesiskiria nuo kitų veisėjų, tik savo aukšta kaina, būkite atsargus ir gerai pasverkite, ar jums tikrai reikia būtent šitos vados šuniuko.

3. BŪKITE PASIRENGĘ IŠGIRSTI NEIGIAMĄ ATSAKYMĄ. Ne kiekvienas žmogus tiks  ir patiks konkrečiam veisėjui. Tai faktas. Tarkime, mano namų neįmanoma paversti tinkamais gyventi Aliaskos malamutui, todėl norėdama įsigyti tos veislės šuniuką, turėčiau meluoti per akis. O juk aš visą savo gyvenimą skyriau tam, kad šunys pas mane jaustųsi laimingi! Ir nors toli gražu nesitikiu, kad jūs turėsite bent dalį tos aistros, kuria degu aš, bet tikrai bus šunų, kurie jums absoliučiai netinka.

Jei veisėjas jums sako NE, paklauskite, kodėl. Jei atsakymas logiškas, siūlau nepulti skambinti per visus veisėjus, kol kažkuris iš jų visgi parduos jums šuniuką. Verčiau grįžkite prie pirminių svarstymų, be perdėto optimizmo ir sąžiningai pažvelkite į esamą padėtį ir iš naujo pagalvokite, koks šuo iš tiesų būtų geriausias jums ir jūsų šeimai.

4. LABAI PRAŠAU NEĮSIRAŠYTI Į DAUGIAU KAIP Į VIENĄ LAUKIANČIŲJŲ SĄRAŠĄ – arba bent jau apie tai perspėkite veisėją. Čia galioja 1 taisyklė. Supraskite: mes tikime, kad mūsų šuniukų pirkėjai yra įsimylėję mūsų šuniukus taip pat, kaip ir mes. Mes publikuojame nuotraukas, rašome instrukcijas, kepame CD, analizuojame viską – nuo giminės medžio iki nagų dildinimo – kad tik galėtume perduoti šį šunelį, šį nepakartojamai nuostabų padarėlį jums, kur jis galės gyventi fantastišką gyvenimą. Mes prisikuriame vizijų, koks laimingas bus tas šuniukas, kaip šauniai jis gyvens kartu su jumis, ir t. t., ir pan. Tačiau sužinoję, kad šuniuko jūs laukėte dar iš keturių veislynų, jaučiamės taip, tarsi jums šuniuko įsigijimas prilygtų sumuštinio pirkimui – koks skirtumas, iš kurio kiosko.

Be to, vos tik jūsų vardas atsiduria mūsų laukiančiųjų sąrašuose, mes atsakome kitiems šuniukų pirkėjams. Kai nusiunčiame dešimt žmonių kitur, nes mūsų sąrašas jau užpildytas, o jūs pasakote „Ai, tiesa, aš jau įsigijau šuniuką iš kito veislyno“, tai išties užknisa. Tad verčiau BŪKITE ATVIRAS.

Jeigu man sako: „Aš laukiu Tokio ir Tokio sąraše, bet veisėjas perspėjo, kad greičiausiai neturės man šuniuko, todėl norėčiau laukti ir jūsų šuniuko, būtinai duosiu žinoti, kai tik kas nors paaiškės“ – aš reaguoju visiškai NORMALIAI. Suprantu, kad taip būna. Nieko tokio, jei man liks aštuonių savaičių šuniukas, nes jūs pasiėmėte Tokio ir Tokio šuniuką – blogiau, kai kiaulė pakišama tyliai.

5. PRAŠAU, NESITIKĖKITE, KAD GALĖSITE RINKTIS ŠUNIUKĄ. Šita vieta šuniukų pirkėjus ypač nervina. Patikėkite, aš tai žinau. Ir jus suprantu – nes pati tą patyriau. Kai ateinate į mano namus, apžiūrinėjate aštuonių savaičių šuniukus, ir vienas atrėpliojęs užlipa ant jūsų kojos, o jūs nudžiugę sušunkate „ŠTAI JIS! Jis mane pasirinko!“ – o aš visą šią savaitę mačiau daugybę atėjusių žmonių, ir kaskart tas pats šuniukas eidavo prie jų, ir kaskart jie sušukdavo tą patį „ŠTAI JIS!“

Tai, ką jūs matote, nėra tikra. Jūs tiesiog matote šiuo momentu drąsiausią šuniuką, arba įsimylėjote tą, kuris turi daugiausiai baltos spalvos, ar kaip kitaip išsiskiria iš visos vados (kai turėjau vieną pilką kalytę juodų patinukų vadoje, visi apsilankę svečiai norėjo JOS; kai turėjau vieną juodą patinuką pilkų kalyčių vadoje – visi tik ir kalbėjo, kaip nori JO ), arba to, kurio nuotraukas (visai netyčia) aš labiausiai „postinau“. Arba kartais jūs iš tiesų turite puikią akį ir išsirenkate geriausią vados šuniuką. O šis šuniukas, žinoma, yra mano, ir jį tegalėtumėte išpešti iš mano stingstančių mirties gniaužtų.

Aš neprivalau tenkinti jūsų norų. Tokia tiesa. Pirmiausiai esu atsakinga už VEISLĘ. Štai kodėl prioritetą teikiu namams, kuriuose šuniukas bus vedžiojamas į parodas – nes galbūt jie (jei viskas bus gerai) panaudos šį šuniuką veislės pratęsimui. Ne dėl to, kad jie man patiktų labiau nei jūs – tiesiog turiu būti labai atsargi, kam patikiu savo išveistą genetinę medžiagą, kad su ja būtų elgiamasi atsargiai ir protingai.

Mano antroji atsakomybė yra prieš ŠUNIUKĄ. Kiekvieną šuniuką atiduodu tiems šeimininkams, pas kuriuos, mano nuomone, jam bus geriausia aplinka ir sąlygos laimingai gyventi.

Taip, aš atsižvelgsiu ir įsiklausysiu į jūsų poreikius ir pageidavimus, bet nesitikėkite, kad galėsite ateiti į mano svetainę, nuleisti rankas į šuniukų aptvarą ir pasiimti tą, kuris jums patiks. Ir nesitikėkite, kad būdamas pirmas sąraše, turėsite pirmenybę rinktis. Lygiai taip pat negalvokite, kad jei kreipėtės vėliau – kažkodėl gausite prastesnį šuniuką. Kartais nutinka taip, kad žmogus, paskambinęs man, kai šuniukams jau beveik du mėnesiai, gauna mano „išrinktąjį“ – dėl kažkokių priežasčių (kartais dėl to, kad kažkas kitas man paskambino ir pasakė, kad įsigijo šuniuką iš kito veisėjo – žr. 4 punktą). Aš nuoširdžiai pasistengsiu, kad šuniukai kuo objektyviau būtų parinkti šeimininkams, visai neatsižvelgdama į tai, kuris paskambino ar kreipėsi pirmas.

Laukdama savo Clue paskambinau jos veisėjai Betty Ann pusė metų prieš gimstant šuniukui. Per tą laiką pas ją gimė dvi vados, iš kurių, kaip tikėjosi Betty, galėjo būti man tinkamas šuniukas, bet galų gale ji vis nuspręsdavo, kad toje vadoje man tinkamo šuniuko nėra. Kai pagaliau gimė Clue vada, turėjau laukti 8 savaites, kol veisėja apsisprendė dėl šuniukų kokybės, tada dar dvi, kol ji išsirinko, kas iš tos vados lieka jai pačiai – atrodė, tuo metu galėjau apsivemti iš įtampos. Taigi, aš jus SUPRANTU. Tačiau atpildas už laukimą – tinkamiausias šuniukas – atperka visą tą nerimą, kurį patiriate kelis ekstra mėnesius sėdėdami ant tuščios sofos ir laukdami.

6. VOS TIK GAUSITE SAVO ŠUNIUKĄ – DAUGIAU PASAULYJE JUMS NEBEBUS KITŲ ŠUNIUKŲ. Jei atėjote pas mane sukryžiavę pirštus ir tyliai sau kartodami „Prašau, kad tai būtų Molė, prašau, Molė, noriu tik Molės“, bet aš jums sakau: „Tiesą sakant, nusprendžiau, kad jums tinkamiausias šuniukas bus Mojė“, greičiausiai jausitės nusivylę. Bet tada paimkite Moję ir prisėskite ant sofos. Leiskite jai kramsnoti jūsų pirštus, pastebėkite, kad ji turi baltą dėmelę ant galinės kojos – kokios neturi joks kitas vados šuniukas, leiskite jai iššniukštinėti skaniuką iš jūsų kišenės – ir, garantuoju, jau po penkių minučių išvažiavę iš mano kiemo, būsite tikri, kad Mojė yra TAS šuniukas. O po metų, prisiminę, kad Molė buvo tokia gražutė, pagalvosite: užtai Mojė… na, Mojė yra tokia protinga, kad galėtų vadovauti Pentagonui, o jos snukutis augant tapo milijoną kartų gražesnis už Molės. Ir taip toliau.

7. PRAŠAU, PIRMIAU UŽBAIKITE DERINTI REIKALUS SU VIENU VEISĖJU – IR TIK TADA KREIPKITĖS Į KITĄ. Jei pokalbio su manimi pabaigoje pasakysite: „Na, visa tai skamba puikiai, dar pasitarsiu su žmona ir pasiskambinsime, kad patvirtintumėme savo ketinimus bei atsidurtume jūsų laukiančiųjų sąraše“. O tada padėjęs ragelį skambinate kitam veisėjui – tai nėra OK. Jeigu jaučiate, kad bendravimas su manimi nesiklijuoja, arba norite palikti klausimą atvirą, paprasčiausias mandagus būdas tai pasakyti, yra paprašyti kitų mano rekomenduojamų veisėjų vardų ir kontaktų. Tai bus ženklas man, kad „nesusibendravome“, o aš jūsų netrauksiu į savo sąrašus.

Jeigu jau esate mano sąraše, bet nusprendėte, kad nebenorite jame būti – paskambinkite ar parašykite man, KAI TIK PRIIMSITE TOKĮ SPRENDIMĄ: „Joana, atsiprašau, bet mano gyvenime įvyko tam tikrų pokyčių, dėl kurių nebegaliu būti laukiančiųjų sąraše“. Aš užjaučiamai pacaksėsiu liežuviu ir jus išbrauksiu. O jei kada nors sugalvosite vėl laukti iš manęs šuniuko – visada maloniai prašom. Tiesiog būkite sąžiningi ir pirmiau nutraukite mano įsipareigojimus jums, prieš prašydami įsipareigojimų iš kito veisėjo.

…iš čia ir kitas labai svarbus punktas, kurio žmonės dažnai nenumano:

8. VISI VEISĖJAI PAŽĮSTA VIENI KITUS. Žinoma, aš čia nekalbu apie daugintojus – bet šou veisėjų bendruomenė yra LABAI maža ir LABAI glaudžiai susijusi. Jeigu buvote mano laukiančiųjų sąraše tris mėnesius, aš su jumis palaikiau kontaktą, žinau, kad laukiate mano šuniuko, kruopščiai mąstau, kurį iš jų jums atiduoti, bet staiga, šuniukams sulaukus aštuonių savaičių, TIK TADA atsiunčiate man laišką „Atsiprašau, bet jau įsigijau šuniuką iš Arizonos, sėkmės“! – natūrali mano reakcija bus „O ne!“ – ir tuomet: „Turbūt iš Džilės?“ Kadangi su Džile susirašinėju bent kartą į pusmetį, o neretai ir kelis kartus per mėnesį, tai tučtuojau čiupsiu telefono ragelį ir jau po kelių sekundžių teirausiuosi „Ar tu pardavei šuniuką Horacijui Grynui iš Topekos? Žinai, jis buvo mano laukiančiųjų sąraše ir visus tuo mėnesius tvirtino nekantriai laukiantis mano šuniuko.“ Dar po kelių minučių Džilė sulauks skambučio iš Anos iš Oregono, kuri paklaus to paties.

Ir mes labai bloguoju minėsime tavo vardą, Horacijau Grynai iš Topekos, ir Džilė jausis blogai tau pardavusi šuniuką, ir tavo vardas taps neetiškumo sinonimu, ir, kas ten žino, gal net pagaminsime marškinėlius su užrašu „NEBŪK KAIP HORACIJUS“, o kažkas gal net duos vardą savo šuniukui „Siaubingasis Horacijus“, ir visi juoksis.

Tad, pagaliau: būkime atviri ir sąžiningi vieni kitiems – tai bene pagrindinė taisyklė, kurios reikėtų laikytis. Paprastai tariant, įsivaizduokite, kad šuniuko įsigijimas – tai naujų santykių pradžia, o ne paprasčiausias prekės perėmimas. Todėl ir pasistenkite su veisėju elgtis taip, kaip elgtumėtės su geru draugu – o ne su parduoti trokštančiu vadybininku. Štai tuomet visi galime tikėtis pačios geriausios pabaigos – tiek jūs, tiek mes.